- svarčytis
- ×svar̃čytis, -ijasi, -ijosi (plg. brus. cвapыццa) NdŽ, Als; Ser ginčytis, kivirčytis: Anidvi del patalynės nesisvar̃čys, t. y. nesibars J. Ko čia svarčijies, juk pažyčiojai svarus tris sviesto?! J. Nebsvar̃čykis ilgiau dėl tokių nėkų, tegu būna jau ano viršus Slnt.
Dictionary of the Lithuanian Language.